Recent Updates Toggle Comment Threads | Keyboard Shortcuts

  • nemokamasantivirusas 11:13 am on August 26, 2011 Permalink | Reply
    Tags:   

    „ESET NOD32 Antivirus“ kūrėja pripažinta labiausiai augusia vartotojų saugumo srities kompanija 

    Pasaulinė saugumo sprendimų ir antivirusinių programų kūrėja ESET – labiausiai pasaulyje vartotojų saugumo srityje augusi bendrovė. Tai paskelbta remiantis pasaulinės technologijų tyrimų ir konsultacijų lyderės „Gartner“ 2010 metų saugumo programinės įrangos tiekėjų pasaulio rinkos apžvalga. Joje skelbiama, kad ESET augo 51,10 procentu.

     Anot „Gartner“, saugumo sprendimų rinka 2010 metais patvirtino atsigavimo prognozes ir augo 13 proc., pasiekdama 16,6 mlrd. JAV dolerių.

    „Didžiuojamės, kad ESET pastangas užtikrinant klientų duomenų saugumą pripažino Lietuvos įmonių vadovai bei sistemų administratoriai, o ženklų antivirusinių programų gamintojos augimą pastebėjo ir pasaulinė lyderė „Gartner“. Pastaraisiais metais, nuolat iškylant naujų kibernetinių grėsmių, neapsiribojant kompiuteriniais virusais, visapusiški saugumo sprendimai tampa vis aktualesni. Šių grėsmių akivaizdoje ir toliau teiksime pažangius ir nuolat tobulinamus saugumo sprendimus kompiuteriams ir mobiliesiems įrenginiams tiek verslui, tiek namų vartotojams“, – sako Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

    Jo teigimu, saugumo sprendimų ir antivirusinės rinkos atsigavimas jaučiamas ir Lietuvoje. „Pastebime, kad vis daugiau įmonių, organizacijų nebeabejoja investicijų į šią sritį būtinybe ir renkasi kokybiškus IT saugumo sprendimus. Džiaugiamės, kad mūsų klientai pastaraisiais metais ir toliau rinkosi pažangius “ESET NOD32 Antivirus” ir “ESET Smart Security” sprendimus su patogia naujos kartos centralizuoto valdymo galimybe“, – sako T. Parnarauskas.

    ESET yra pripažinta saugumo sprendimų kūrėja. Pasitelkus pažangią „ThreatSense“ technologiją, šie sprendimai realiu laiku, naudodami itin mažai kompiuterio atminties ir procesoriaus išteklių, užtikrina efektyvią apsaugą nuo šnipinėjimo programų, virusų ir kitų grėsmių. 2010 metais ESET vartotojų rinkos dalies augimą daugiausia lėmė tokie pripažinti sprendimai kaip „ESET NOD32 Antivirus“ antivirusinės programos, „ESET Smart Security“ ir „ESET Cybersecurity for MAC“, t.y., naujausias sprendimas OS X operacinėms sistemoms.

    Visa „Gartner“ ataskaita pateikiama: http://www.gartner.com/DisplayDocument?id=1611815

    antivirusinės programos

     
  • nemokamasantivirusas 11:37 am on August 19, 2011 Permalink | Reply
    Tags:   

    Liepą virusai ir toliau stiprino savo pozicijas 

    Virusų karaliaus titulą liepą išsaugojo „INF/Autorun“, o kenksmingi HTML elementai vis dažniau ir agresyviau nukreipdavo vartotojus į kenkėjiškas svetaines. Įspūdingą blic krygą atlikęs Trojos arklys „VBS/StartPage.NDS“ į dešimtuką pašoko tiesiai iš 48-sios pozicijos.

     

    Kaip ir keletą praėjusių mėnesių, vidurvasarį tarp kompiuterių toliau plito virusas „INF/Autorun“, pasinaudojantis automatinio pasileidimo funkcija „autorun.inf“ – jis aptiktas 6,51 proc. užkrėstų kompiuterių. Antroje vietoje liko kirminas „Win32/Conficker“ (3,88 proc.), kuris užkrečia kompiuterius naudodamasis „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga arba plinta, priklausomai nuo kenkėjo tipo, per neapsaugotus viešus katalogus ir nešiojamąsias laikmenas. Kad apsisaugotumėte nuo šių blogybių, būtina atnaujinti „Windows“ – saugumo spragą pataisantis atnaujinimas išleistas dar 2008 m.

    Savo pozicijas tarp kompiuterinių kenkėjų praėjusį mėnesį išlaikė trečioje ir ketvirtoje vietoje likę polimorfinis virusas „Win32/Sality“ (2,03 proc.), trinantis iš registro saugumo priemones aktyvuojančius įrašus, bei interneto žaidimų žaidėjų duomenis pasisavinantis Trojos arklys „Win32/PSW.OnLineGames“ (1,67 proc.).

    Penktoje dešimtuko vietoje – kenksmingas HTML elementas „HTML/Iframe.B.Gen“ (1,67 proc.), nukreipiantis į kenkėjiškas svetaines. Šeštas – „HTML/ScrInject.B“ (1,56 proc.), nukreipiantis į kenkėjiškų programų parsisiuntimą. Toliau įsitaisė kirminas „Win32/Dorkbot“ (1,47 proc.), plintantis per nešiojamas laikmenas. Šis kenkėjas gali būti valdomas nuotoliniu būdu – jis renka prisijungimo duomenis prie tam tikrų interneto svetainių ir siunčia juos savo kūrėjams.

    Pagal populiarumą juos vejasi aštuntą vietą užėmęs kirminas „Win32/Autoit“ (1,27 proc.), plintantis per nešiojamas laikmenas ir MSN pokalbių programą. Į kompiuterį patekęs kenkėjas ieško vykdomųjų failų ir juos pakeičia savo kopijomis, taip pat siunčia virusus ir savo variacijas į kompiuterį. Iškart po jo – Trojos arklys „HTML/StartPage.NAE“ (1,08 proc.), pakeičiantis pradinį naršyklės „Internet Explorer“ puslapį į norimą svetainę ir taip dirbtinai didindamas lankytojų srautą joje. Dešimtuką užbaigia Trojos arklys „VBS/StartPage.NDS“ (0,97 proc.), išsiveržęs iš 48 vietos ir nukreipiantis pradinį naršyklės puslapį į norimą svetainę.

    Apsaugai nuo šių ir kitų virusų būtina gera antivirusinė programa.

    antivirusinė programa

     
  • nemokamasantivirusas 9:10 am on August 8, 2011 Permalink | Reply
    Tags:   

    Mobiliesiems prietaisams kylantys pavojai 

    Išmanieji telefonai, planešiniai kompiuteriai bei visi kiti prietaisai tobulėja ir savo funkcionalumu baigia pasivyti stalinius kompiuterius. Tikėtina, kad per 10 metų staliniai kompiuteriai bus tik ypač daug resursų reikalaujančių užduočių ir sudėtingų operacijų atlikimo prietaisai. Jais greičiausiai naudosis tik tam tikrų sričių specialistai. Žinoma, jie vis dar bus įdomūs kompiuterinių žaidimų mėgėjams, o paprastiems vartotojams kompiuteris asocijuosis su nešiojamu įtaisu. Šiandien šie įtaisai susiduria su didžiųjų savo brolių, stacionarių kompiuterių, senais priešais – kompiuteriniais virusais, trojos arkliais ir įsilaužėliais.

    Vartotojai norėdami sparčiau atlikti kasdienius savo darbus ir ilgiau naudotis mobiliais įtaisais atsisako, kai kurių programų ir veiksmų. Stengiasi mobiliuose įtaisuose rečiau klausytis muzikos, nediegia neišbandytų programų. Kartais net vengiama įrašyti prieš virusus kovojančias programinę įrangą. Net nemokama antivirusinė programa dažnai pašalinama dėl to, kad išnaudoja per daug resursų ir verčia mobilųjį įtaisą veikti lėčiau.

    Žinoma, kompiuterio sparta labai svarbu. Tiesa, mokama ar nemokama antivirusinė programa vis tiek turėtų būti visuose moderniuose mobiliuosiuose įtaisuose. Jie gali tapti kompiuterių įsilaužėlių ar kompiuterinių virusų taikiniais net dažniau nei namuose esantis stacionarus kompiuteris.

    Pati didžiausia grėsmė šiems įtaisams kyla viešose erdvėse. Daugelis šiandien parduodamų prietaisų turi galimybę prisijungti prie belaidžio interneto. Jei jungiatės prie viešo tinklo, jūsų duomenys gali būti matomi potencialiems įsilaužėliams.

    Kita grėsmė – neaiškios kilmės programos. Ieškant aplikacijų galima užklysti į svetaines, kurios siūlo į mobilųjį prietaisą įdiegti nesaugias aplikacijas. Jei juose bus kompiuterinių virusų, gali būti sunaikinta jūsų prietaise esanti informacija ar kilti pavojus jūsų asmeniniams duomenims. Patartina visada naudotis patikimomis aplikacijų parduotuvėmis ar pasirūpinti, kad jūsų mobiliajame įtaise būtų įdiegta bent nemokama antivirusinė programa.

    Mobilieji prietaisai tampa vis spartesniais, tiesa, procesoriai, atminties moduliai ir kiti kompiuterio spartumą nusakantys duomenys nėra įspūdingi, o nešiojamų įrenginių akumuliatorių talpumas vis dar nėra didelis. Tiesa, jei naudojate savo mobiljųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį svarbioms užduotims, verčiau pasirūpikite ir saugumu. Juk neveltui sakoma „šykštus moka du kartus“.

    nemokama antivirusinė programa

     
  • nemokamasantivirusas 8:17 am on August 3, 2011 Permalink | Reply
    Tags:   

    Ką baisiausio matei savo kompiuterio ekrane? 

    Tikiu, tai gali būti ir sąskaita už šildymą sausio mėnesį, bet rimtai, koks baisiausias vaizdelis pasirodė Tavo kompiuterio monitoriuje? Virusai, sunaikinta duomenų bazė, “juodoji skylė” vietoj įprasto darbalaukio, o gal baisiausias vaizdas – jokio vaizdo?

    Artėjant liepos 29-jai – Sistemų administratorių dienai – IT saugumo sprendimų teikėja “NOD Baltic” skelbia baisiausio vaizdelio kompiuterio monitoriuje konkursą. Siųsk vaizdelį ar istoriją ir laimėk ESET antivirusinę programą savo kompiuteriui.

    „Beveik kiekvienas IT sistemų administratorius monitoriuje anksčiau ar vėliau išvysta ką nors baisaus: viruso sunaikintą duomenų bazę, įprastą darbalaukį pakeitusią „juodąją skylę“, pranešimą apie nežinomo vartotojo sugadintas programas ir kitokius vaizdelius, nuo kurių pražyla plaukai net labiausiai pasikausčiusiems IT asams. Norėdami parodyti, su kokiais iššūkiais sistemų administratoriai susiduria savo kasdieniame darbe, kviečiame pasidalinti tokių nutikimų liudijimais“, – sako „Nod Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.

    Konkurse kviečiami dalyvauti ne tik sistemų administratoriai, bet ir visi kompiuterių mėgėjai bei profesionalai, savo kailiu, o tiksliau – kompiuteriu patyrę įspūdį palikusias IT pasaulio nesėkmes.

    Konkursiniams „darbams“ ypatingų reikalavimų nėra. Kadangi ne visuomet pavyksta išsaugoti monitoriuje pasirodančius vaizdus, priimami ir rašytiniai pasakojimai apie baisiausius vaizdelius ir jų atsiradimo aplinkybes. Taip pat galima siųsti „netikrus“, pačių sukurtus ar nupieštus vaizdelius su trumpais aprašymais.

    Baisiausio vaizdelio istorijomis, nuotraukomis ar „print screen‘ais“ kviečiame pasidalinti el. paštu konkursai@nodbaltic.com nuo liepos 11 iki 27 dienos. Įdomesni „darbai“ bus publikuojami „ESET Lietuva“ socialinio tinklo „Facebook“ profilyje, o liepos 29 d. čia bus paskelbti ir nugalėtojai.

    Profilio lankytojai kviečiami balsuoti už labiausiai patikusius vaizdelius ar istorijas – tai galima padaryti paprasčiausiai spaudžiant „Like“.

    Trijų konkurso nugalėtojų laukia prizai, kurių dėka baisiausių vaizdelių kompiuterio monitoriuje išvysti nebetenka. Tai ESET antivirusinės programos trejiems, dvejiems ir vieneriems metams. Nelaimėjusiems siulome išbandyti nemokamą antivirusinę programą.

     
  • nemokamasantivirusas 8:56 am on July 20, 2011 Permalink | Reply
    Tags: nemokamos antivirusinės   

    Socialinių tinklų naudotojai nesirūpina savo duomenų saugumu 

    Kompiuterių naudotojų susirūpinimas savo saugumu ir privatumu internete visiškai nesutampa su realiais veiksmais socialiniuose tinkluose. Pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET inicijuoto tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 69 proc. socialinius tinklus naudojančių amerikiečių yra susirūpinę savo saugumu, nors trečdalis jų niekada nėra keitę prisijungimo slaptažodžio.

    Apklausą JAV atlikusi rinkodaros ir sociologijos tyrimų kompanija „Harris Interactive“ gegužės 31 d. – birželio 2 d. apklausė 2027 suaugusiuosius nuo 18 metų, 1476 jų užsiregistravę socialiniuose tinkluose. Apklausos metu paaiškėjo, kad vienas iš dešimties socialinius tinklus naudojančių amerikiečių susidūrė su trečiosios šalies neautorizuotu bandymu pasiekti jų profilius, kad platintų kenkėjiškas nuorodas ir komentarus. Tai neramina saugumo ekspertus – neautorizuotas informacijos rinkimas gali pakenkti profilio naudotojo ir jo kontaktų kibernetiniam saugumui.

    67 proc. socialinių tinklų profilius turinčių respondentų tikino kreipiantis dėmesį į savo privatumą internete, nors tik 55 proc. naudotojų atnaujino privatumo nustatymus rečiau nei kartą per 6 mėn. ar niekada. Tai kelia susirūpinimą, nes pasaulyje itin populiarus tinklalapis neįspėja savo vartotojų dėl galimų privatumo pažeidimų – savo saugumu vartotojai turi pasirūpinti patys.

    Apklausa atskleidė dar kelis įdomius aspektus:

    • 37 proc. respondentų susirūpinę, kad kažkas kuria netikrus profilius jų vardu.

    • 95 proc. visada ar kartais priima draugo ar sekėjo, norinčio draugauti kreipimąsi.

    • 71 proc. socialiniuose tinkluose profilius turinčių žmonių jaudinasi, kad jų asmeninė informacija, esanti tinkle, gali būti parduota ar perduota tretiesiems asmenimis be jų žinios siekiant pelno.
    • 17 proc. neramu dėl vaikų, naudojančių socialinius tinklus.

    ESET saugumo ekspertai pataria atidžiai keisti profilio privatumo nustatymus „Facebook“ tinkle, nuolat tikrinti, ar neatsirado pakitimų – apie šiuos tinklas ne visada įspėja. Taip pat reikėtų rinktis sudėtingesnius slaptažodžius ir šiuos laikas nuo laiko keisti. Itin svarbu nenaudoti to paties slaptažodžio keliems skirtingiems prisijungimams.

    „ThreatSense.Net“ duomenimis, birželį tarp kompiuterių labiausiai plito virusas „INF/Autorun“, pasinaudojantis automatinio pasileidimo funkcija „autorun.inf“ – jis aptiktas 6,72 proc. užkrėstų kompiuterių. Antroje vietoje liko kenkėjas „Win32/Conficker“ (3,82 proc.), kuris užkrečia kompiuterius naudodamasis „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga. Savo pozicijas birželį išlaikė trečioje ir ketvirtoje vietoje likę polimorfinis virusas „Win32/Sality“ (1,98 proc.), trinantis iš registro saugumo priemones aktyvuojančius įrašus, bei žaidimų duomenis pasisavinantis Trojos arklys „Win32/PSW.OnLineGames“ (1,88 proc.). Norint apsisaugoti nuo šių virusų būtinai turi būti naudojamos bent jau nemokamos antivirusinės programos.

    Į penktą dešimtuko vietą pakilo kirminas „Win32/Autoit“ (1,39 proc.), plintantis per nešiojamas laikmenas ir MSN pokalbių programą. Į kompiuterį patekęs kenkėjas ieško vykdomųjų failų ir juos pakeičia savo kopijomis, taip pat siunčia virusus ir savo variacijas į kompiuterį.

    Kenkėjų dešimtuko apačioje – HTML kodai, nukreipiantys į kenkėjiškas svetaines: kenksmingas HTML elementai „HTML/Iframe.B.Gen“ (1,24 proc.) ir „HTML/ScrInject.B“ (0,92 proc.), bei Trojos arklys „HTML/StartPage.NAE“ (1,04 proc.), pakeičiantis pradinį naršyklės „Internet Explorer“ puslapį į norimą svetainę, taip dirbtinai didindamas lankytojų srautą. Paskutiniu dešimtuke liko virusas „Win32/Autorun“ (0,86 proc.), naudojantis „autorun.inf“.

    Birželio mėnesio virusų dešimtukas:

     
  • nemokamasantivirusas 6:53 am on June 28, 2011 Permalink | Reply
    Tags:   

    Kompiuterinių virusų prevencija 

    Tikriausiai kiekvienam kompiuteriu dirbančiam žmogui teko atsidurti kompiuterinių virusų pinklėse. Net tie, kuriems pavyko šio nemalonaus dalyko išvengti, supranta, kad tai gali sukelti labai daug problemų, dėl virusų galite prarasti vertingą kompiuterio kietajame diske laikomą informaciją ir prarasti informacijos atstatymui reikalingą laiką. Taigi, visada verčiau būti pasiruošusiam: pasirūpinti kompiuterio apsaugai reikalingomis programomis ir atnaujinimais ar užbėgti už akių kitų to paties kompiuterio vartotojų neatidumui.  

    Antivirusinė programa

    Pirmas ir ko gero svarbiausias dalykas norint išvengti kompiuterio užsikrėtimo virusais ir svarbių duomenų praradimo yra antivirusinės programos įdiegimas. Šiandien yra sukurtos apsaugos priemonės visoms operacinėms sistemos: tiek labiausiai virusų puolamoms Windows sistemoms, tiek Linux, tiek Apple gaminamai OS X, tiek mobiliesiems gaminiams: išmaniesiems telefonams ir planešetiniams kompiuteriams. Net nemokama antivirusinė programa padės jūsų įrenginiui tapti daug saugesniu.

    Operacinės sistemos atnaujinimai

    Esminė kompiuterio vartotojų klaida – išjungti kompiuterio operacinės sistemos atnaujinimus. Dalis vartotojų tai daro dėl gandų apie pataisymus, dėl kurių sustreikuoja kompiuterio programų veikimas. Kita dalis, tai piratautojai, kuriems operacinės sistemos atnaujinimai žada priminti, kad kažkas negerai su jų įvestu serijiniu kodu. Tiesa, verčiau įsigyti legalią programinę įrangą: tiek operacines sistemas, tiek anti virusines sistemas, kurios garantuos, kad jūsų kompiuteris ir visi duomenys bus saugūs.

    Interneto naršyklės atnaujinimai

    Paprastai dėl skubėjimo naršydami internete vartojai stengiasi ignoruoti pranešimus apie naršyklės ar jos priedų atnaujinimus. Paprastai iššokus bet kokiems atnaujinimams žmonės spaudžia „atšaukti“ ir stengiasi, kuo greičiau pasiekti jiems reikalingą interneto adresą. Tiesa, tai gali būti pakankamai pavojingą. Net nepaisant to, kad jūsų kompiuteryje yra įdiegta patikima antivirusinė programa ir, kad visi operacinės sistemos atnaujinimai taip pat yra vietoje, dėl saugumo spragos interneto naršyklėje į jūsų kompiuterį gali prasmukti virusai. Taigi, verčiau įdėmiai perskaitykite, ką siūlo iššokantys prieš nosį atnaujinimo langai.

    Žmonių neatidumas

    Jei kompiuteriu naudojatės ne jūs vienas, pakalbėkite su kitais vartotojais apie kompiuterio programų higieną. Tai atnaujinimų instaliavimas, nepatikimų programų ir tinklapių vengimas bei atsakingas elgesys su savo slaptažodžiais bei asmeniniais duomenimis.

     
  • nemokamasantivirusas 9:07 am on June 15, 2011 Permalink | Reply
    Tags:   

    Pasidalink slaptažodžiu – “paspamink” draugus 

    Saugumo ekspertai mums vis primena, kad nedalintume savo slaptažodžių. Panašu, kad tai negalioja socialiniams tinklalapiams, pavyzdžiui, “Facebook” – jie drąsiai prašo mūsų slaptažodžių, ir net ne prisijungimų prie “Facebook” profilio, o asmeninio el. pašto vardo ir slaptažodžio. Ir mes… juos duodame.

    Turbūt visi tinklalapyje “Facebook” esate matę tokį langelį, kuriame siūloma surasti jūsų draugus, tereikia įvesti savo el.pašto slaptažodį. Tai reiškia, kad “Facebook” ne tik suras jūsų draugus, kažkodėl pasiklydusius jūsų el.pašto kontaktų sąraše, bet ir gaus prisijungimus prie jūsų e-mailo.

    Tokios lentelės apačioje dažniausiai rašoma, kad “Facebook” nekaupia jūsų slaptažodžių, tačiau nutylima, ar tinklalapis netikrins jūsų el.pašto, ar neduos jūsų prisijungimo duomenų tretiesiems asmenims. Tik paspaudus “Learn More” rasite parašytą, jog “Facebook” ruošiasi šį tą nuveikti su jūsų duomenimis.

    Taip, tinklalapis ne tik žinos, ką jums pasiūlyti, bet ir teiks pasiūlymus jūsų draugams – nesvarbu, kad jie to nesitiki. Ką gi, jie juk jūsų draugai, vadinasi, gali būti ir “Facebook” draugais. Nebent paspaudę langelyje pateiktą nuorodą, pasirinksite pašalinti importuotus kontaktus, ir taip liksite be naujų draugų, tačiau apsaugosite visus savo el.pašto kontaktus.

    Šitaip negražiai elgiasi ne tik “Facebook” – kitas socialinis tinklalapis “MySpace” net neslepia, kad siunčia brukalus (angl. spam) jūsų draugams. Tiesa, tame pačiame langelyje “MySpace” išsižada savo nedorų poelgių:

    “MySpace” tiesiog pažymi, kad jie jūsų kontaktams siunčia tik priminimus ir reklamines žinutes. Ei, nepageidaujamos reklamos ir yra “spam’as”! Tad labai keistai atrodo “MySpace” pažadas nesiųsti jokių brukalų jūsų draugams.

    Darome išvadą, kad patikėti savo slaptažodį socialiniams tinklalapiams, nėra pati geriausia mintis, nes niekada negali žinoti, kuo visa tai baigsis. Ir visada reikėtų apsidrausti, niekada negali žinoti, kokią “dovaną” gausite į savo pašto dėžutę su brukalu. Nemokama antivirusinė programa galėtų būti vienas iš sprendimų.

    Saugaus Jums artėjančio savaitgalio!

    Šaltinis: nod.lt

     
  • nemokamasantivirusas 6:40 am on June 7, 2011 Permalink | Reply
    Tags:   

    Virusų biologinė įvairovė 

    Kai šitaip karšta, sunku sugalvoti, ką Jums papasakoti: atrodo, kad visas virtualus pasaulis sulėtėjo ir nieko įdomaus nevyksta – negauname pranešimų nei apie naujus virusus, nei apie hakerių išpuolius. Visi atostogauja?

    Ką gi, tingiai atsilošiame kėdėje ir pasikalbame apie virusus. Jei nežinote, šiemet yra tarptautiniai biologinės įvairovės metai, tad pats laikas pakalbėti apie įvairius mūsų virtualaus gyvenimo parazitus: Trojos arklius, kirminus ir kitus niekadėjus.

    Trojos arklys

    Kaip ir mitologinis Trojos arklys, taip ir šis kenkėjas apsimeta naudinga programa, nors iš tiesų kelia grėsmę jūsų kompiuterio ir duomenų saugumui. Trojos arklių pasitaiko programinėje įrangoje, elektroniniuose laiškuose. Ką jie daro? Gana dažnai perleidžia kompiuterio kontrolę nepageidaujamiems asmenimis – hakeriams – kurie naudojasi jūsų duomenimis, vagia informaciją ir keičia sistemos parametrus. Nors gana dažnai Trojos arkliai nespėja daug prikiaulinti – juos greitai pagauna kompiuterį sauganti antivirusinė programa.

    Kirminai

    Jei įsivaizduojate pūkuotą mielą kirminuką, klystate. Šis kirminas patekęs į sistemą savarankiškai “šliaužia” visur, kur nori, ir užvaldo kompiuterio funkcijas. Didžiausia blogybė, kad kirminai greitai dauginasi ir gali išsiuntinėti savo kopijas visiems jūsų elektroninio pašto kontaktams. Jie tiesiog užkemša kompiuterio atmintį arba tinklo ryšį ir viskas veikia laaaaabai lėtai.

    Galinių durų virusas (angl. Backdoor)

    Šie virusai, tarsi įsilaužę pro galines duris, sumažina operacinės sistemos saugumą ir suteikia įsilaužėliams galimybę valdyti kompiuterį. Vartotojui nežinant, įsilaužėliai renka visus duomenis ir slaptažodžius, gali siuntinėti reklaminius laiškus iš užkrėsto kompiuterio.

    Galinių durų Trojos arkliai

    Dar pasitaiko galinių durų virusų-Trojos arklių. Jie, įsilaužę į kompiuterį, krečia įvairias niekšybes: naikina kompiuterio duomenis, keičia slaptažodžius, paslepia jūsų duomenis nuo jūsų pačių, ištrina sistemos failus.

    Šnipinėjimo programa

    Kaip kokie kurmiai šnipinėjimo programos rausiasi jūsų “darže” – kompiuteryje – ir nusižiūri visą svarbią informaciją: klaviatūros klavišų paspaudimus, slaptažodžius, elektroninės bankininkystės informaciją ir t.t. Ne tokie drąsūs šnipeliai keičia naršyklės nustatymus, primėto iššokančių reklamų jums nesinaudojant internetu, įterpia nežinia kam skirtas įrankių juostas ir lėtina visą operacinės sistemos darbą.

    Reklaminiai virusai (angl. Adware)

    Iš šono pažiūrėti nekaltos, tarsi drugeliai, iššokančios reklamos gali pridaryti rūpesčių. Jos ne tik primėto erotinių reklamų, kai internete rodote išleistuvių nuotraukas savo močiutei, bet ir prideda naršyklės juostoje papildomų mygtukų (pav., BUY), pakeičia pradinį naršyklės puslapį ir įkyriai siūlo naudotis tam tikromis interneto parduotuvėmis – pavyzdžiui, jums įvedus eset.com, patenkate į buyantivirus.com

    Šakninis virusas (angl. Rootkit)

    Šis padaras pasislepia kietojo disko paleisties sektoriuje (angl. boot sector), tad jį sunkiai pastebi antivirusinės programos. Šakninis virusas dažniausiai užmaskuoja kitas programas, kurios renka svarbią informaciją kompiuteryje. Negana to, šakninis virusas puikiai maskuoja savo ir kitų virusų egzistavimą kompiuteryje.

    Mygtukų stebėtojas (angl. Keylogger)

    Kaip kokia naminė pelė mygtukų stebėtojas mato viską. Ypač tokios “pelės” mėgsta įsikurti užkrėstose interneto svetainėse ir elektroniniuose laiškuose. Mygtukų stebėtojas kopijuoja viską, ką renkate klaviatūra – nuo meilės laiškų iki slaptažodžių. Surinkęs nemažas informacijos atsargas, jas nusiunčia viruso kūrėjui, o šis išdarinėja ką nori.

    Virusas apgavikas (angl. Hoax)

    Šitą virusą dar galima pavadinti niežų sindromu – kai kas nors pasakoja apie šią ligą, jautresniam klausytojui pačiam pradeda viską niežėti. Virusai apgavikai – tai tie patys elektroniniai laiškai, įspėjantys apie virusus, raginantys neatidaryti tam tikrų laiškų ar prisegtukų. Žmogus, gavęs tokį laišką, jį pasiunčia visiems savo draugams, tarsi darydamas paslaugą, nors iš tikrųjų tik sėja nereikalingą paniką. Kaip supratote, šis virusas apgavikas nekelia jokios grėsmės jūsų kompiuteriui – jis plinta tik tarp pačių interneto vartotojų ir yra naujas socialinis reiškinys. Užtat mes ir nesiunčiame laiškų apie naujus virusus, rašome apie juos čia :)

    nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti

    Kai į mūsų kompiuterius kesinasi tokia biologinė įvairovė virusų, neprošal būtų pasidomėti, kokios yra nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti.

    Šaltinis: nod.lt

     
  • nemokamasantivirusas 7:17 am on June 1, 2011 Permalink | Reply
    Tags:   

    Sėdžiu tualete, viską matau 

    Kažkada Telebimbam vaikai dainavo, kad labai geras daiktas yra televizorius: “Vos tiktai nubudus / Aš galiu išvysti jus / Pasaulio vaikai, / Pasaulio vaikai”. Dabar televizoriaus nereikia – viską matau ir be jo. Užtenka socialinio tinklalapio “Facebook”, kad žinotum VISKĄ.

    Mes dabar greitai sužinome, kas ką veikia, ką mėgsta ir ko nekenčia. Su kuo draugauja, kieno vakarėlyje buvo. “Facebook” skundžiamės sunkiu darbu, nespėjamomis atlikti užduotimis. Čia pat giriamės naujais pirkiniais, įspūdžiais. Viskas atvira, vieša. Prieinama.

    Pastebėjote, atsirado nauja mada pranešti visiems, kur esi šią akimirką? “Justas just checked-in Darbas”, “Mari is at Kavinė”, o “Paulius is at Namai”. Visi gudrumai – šie žmonės naudoja funkciją “Facebook Places” arba “Foursquare”. Kam to reikia? Hmm… geras klausimas.

    Visų pirma tai yra žaidimas. Heh, tikriausiai viskas, kas vyksta socialiniuose tinklalapiuose, turėtų būti žaidimas – bet ten tiek daug realybės… Galvoju, kad žmonės priešinasi viskam, kas pažeidžia jų asmeninę erdvę – niekas nenori, kad kažkas klausytųsi jo pokalbių, tikrintų jo el.paštą ar matytų viską, ką jis veikia prie kompiuterio. Bet kai kuriuos dalykus – kaip “Facebook Places” – naudojame patys, ir… esame visiems matomi. Visi žino, kur aš dabar: gal vėluoju į darbą, gal dalyvauju verlo pietuose kokiame nors restorane ar… darbo metu užsukau į namus pasiimti telefono kroviklio.

    Kaip ant delno. Kaip per televizorių. Ir svarbiausia – savo noru. Ne, ne, nieko nesakau – žaiskite :) Bet pagalvokite, ar tikrai norite būti matomi tiems keliems šimtams, o neretai tūkstančiams, žmonių, kuriuos jūs vadinate draugais.

    Žaiskite atsargiai :) Ir nepamirškite prieš žaisdami pasirūpinti nemokama antivirusine programa.

     

    Šaltinis: nod.lt

     

     
  • nemokamasantivirusas 8:34 am on May 26, 2011 Permalink | Reply
    Tags:   

    Apie saugumą linksmai 

    Kai kalbame apie saugumą – duomenų, namų, sveikatos ir pan. – nebūtina likti rimtiems. Ne veltui sakoma, kad didžiausios nesąmonės pasaulyje daromos rimtu veidu. Taigi pasijuokime kartu :)

    Štai vykusioje ESET partnerių konferencijoje Bratislavoje kolegoms buvo pademonstruotas filmukas, kaip galima be didelių investicijų sukurti linksmą ir efektyvią reklaminę kampaniją. Kelia juoką? Taip! Bet ką mes gauname – mes ne tik pasijuokiame, bet ir atsimename, ką norima pasakyti filmuke. Būkime saugūs, saugokimės nuo virusų, nuo AIDS, nuo gripo, nuo… nuobodulio :)

    nemokama antivirusinė programa

     
c
Compose new post
j
Next post/Next comment
k
Previous post/Previous comment
r
Reply
e
Edit
o
Show/Hide comments
t
Go to top
l
Go to login
h
Show/Hide help
shift + esc
Cancel
Follow

Get every new post delivered to your Inbox.